Gydymo galimybės ir rizika
- Pacientas yra informuojamas apie ortodontinio gydymo planų galimybes.
Planas niekada nėra vienas. Pacientas supažindinamas su gydymo apribojimais. Gydytojas parenka tinkamiausią gydymą ir aparatus atsižvelgiant į tai. Prieš pradėdami gydymą, turite viską gerai apsvarstyti. Gerų ortodontinio gydymo rezultatų galima pasiekti tik pacientui tinkamai bendradarbiaujant.
Pacientui nebendradarbiaujant gydytojas turi teisę keisti gydymo planą ar gydymą nutraukti.
- Pacientui nekokybiškai valant dantis, kai lieka apnašo apie breketą atsiranda demineralizacinės dėmės, t.y. pirmoji dantų karieso stadija.
Gydymo pradžioje gydytojas informuoja apie priemones ir valymo metodus, žr. Informacija apie dantų valymą. Kiekvieno vizito metu gydytojas informuoja apie paciento higienos įgūdžius, rekomenduoja papildomų priemonių ar procedūrų.
Esant prastai individualiai higienai gydytojas turi teisę nuimti breketus nepriklausomai nuo ortodontinio gydymo stadijos.
Žmogui nesigydančiam ortodontiškai, esant prastai burnos higienai, minėti pokyčiai taip pat atsiranda.
- Dantų paslankumas ortodontinio gydymo metu yra normalus reiškinys.
Tik pralaisvėjusių periodonto raiščių dėka datys gali tiesėti. Dantys stabilizuojasi po ortodontinio gydymo tik praėjus 18 mėnesių.
- Ortodontinio gydymo metu pacientas turi vengti traumų sportuojant ar buityje.
Informuokite, jei užsiimate kontaktinio sporto šakomis (karatė, krepšinis). Pasiūlysime apsauginės kapas. Jos kainuoja papildomai.
Patyrus danties, -ų traumą gali būti prarandamas danties gyvybingumas, įvykti pulpos (danties nervo) nekrozė. Pasikeičia danties spalva (patamsėja). Apie traumą turite informuoti gydytoją ortodontą. Nesigydančiam žmogui traumų pasekmė ta pati.
- Pacientai nešiojantys išorinio tempimo aparatus („ūsus“, veido kaukes) gali susižeisti netinkamai įdėdami ar išimdami aparatą. Būtina vykdyti instrukcijas.
- Prieš ortodontinį gydymą traumuotiems ar atstatytiems didelėmis plombomis dantims gali reikti endodontinio gydymo.
Kartais tik ortodontinio gydymo metu nustatomas tam tikrų dantų pulpos dalinis ar pilnas negyvybingumas.
- Kai kurių pacientų dantų šaknys (ypatingai, jei lenktos) linkę trumpėti (Maži šaknų ilgio pokyčiai didesnės reikšmės neturi, tačiau kartais tai sutrumpina dantų ilgaamžiškumą.
Dėl generalizuotų šaknų rezorbcijų (apie 3 % populiacijos) gali tekti nutraukti ortontinį gydymą.
- Esant žandikaulių sąkandžio anomalijai, kartais pasireiškia nenumatytas žandikaulių augimas.
Tai gali apriboti ortodontinio gydymo galimybes ir tekti keisti gydymo planą į kompleksinį (ortodontija + ortognatinė chirurgija).
- Nešiojant elastikus gali skaudėti kramtomuosius raumenis, įskaitant smilkininį, tai gali simuliuoti apatinio žandikaulio – smilkininio sąnario skausmą. Dažniausiai tai praeina. Informuokite gydytoją.
- Esant augimo disharmonijai (paauglystėje) gali atsirasti apatinio žandikaulio – smilkininio sąnario simptomatika – traškesys, skausmas, išsižiojimo apribojimas. Nedelsiant informuokite gydytoją.
- Nuėmus breketus, pacientai turi nešioti retencinius aparatus, nes dantys linkę judėti visą gyvenimą nepriklausomai nuo to ar žmogus gydėsi ortodotiškai.
Ypač pasikeitus buvusiai pusiausvyrai, perplombuojant, protezuojant dantis neatstačius kad ir 0,5 mm visi dantys juda į tą vietą. Po didesnių protezavimo darbų, traumų galite pasirodyti pas gydžiusį ortodontą, nepriklausomai kiek laiko po gydymo praėjo.
- Burnoje nuolat vyksta dinamika – ryjimas, kramtymas. Kai kurie pacientai turi parafunkcijų, t.y. netinkama liežuvio padėtis, ydingas ryjimas, kvėpavimas, tai gali pakeisti ortodontinio gydymo rezultatą. Nesuvaldžius šių parafunkcijų rekomenduojamas žymiai ilgesnis retencinis periodas.
- Priklijuojami liežuviniai reteineriai rekomenduojami visam gyvenimui, jei norite būti užtikrinti 99% ortodontinio gydymo rezultatu (Ypatingai apatinių kandžių srityje). Vyresneme amžiuje silpnėjant periodontui dantys vėl gali pradėti „kreivėti.
